Breytingar eru oft góšar, sérstaklega ķ flokkum sem ekkert er aš gerast ķ
Žį er von į aš einhverjir męti eins og žś segir.
En hins vegar er bara hęgt aš breyta žeim einu sinni į įri, og žaš er į ašalfundi. Hann er ķ byrjun įrs įr hvert svo žaš veršur aš bķša fram į nęsta įr
En svo er annaš, žęr breytast ekki aš sjįlfu sér, žaš žarf einhver aš koma meš breytingatillögur į ašalfund og fį žęr samžykktar į ašalfundi.
Svo nś er mįliš aš reyna aš muna eftir žessu ķ byrjun nęsta įrs